Kuriam šeimos modeliui jūs priklausote?

Dalinomės žiniomis su 15min.lt skaitytojais

Pažiūrėjote serialą „Moderni šeima“ ir susimąstėte, kad jūsų šeima radikaliai skiriasi nuo vaizduojamos televizijos ekrane. Pripažinkite, visos šeimos, supančios mus, yra skirtingos: tradicijomis, vertybėmis, laisvalaikiu ar net valgymo įpročiais. Tėvai netiesiogiai diktuoja savo vaikams šeimos modelį, todėl vaikui reikia labai daug pastangų norint jį pakeisti ateityje.

Ar susimąstėte, kokiam šeimos modeliui priklausote jūs? Pasitikrinkite:

Tradicinė. Gana įprastas ir dažnai pasitaikantis. Šeima vadovaujasi senomis tradicijomis: tėvai taria paskutinį žodį, vakarienė ir pietūs visada vienu laiku, vakarai leidžiami namuose, kelios išvykos per mėnesį. Vaikai turi laikytis principo – nesvarbu, nori ar nenori, bet reikia. Tėvai griežti, vadovaujasi nuo senų senovės „įkaltomis“ vertybėmis.

Nuotrauka: pexels.com

Nuotrauka: pexels.com

Moderni. Šeimos gyvenimas yra dinamiškas: kelionės atostogų metu, daug popamokinės veiklos vaikams, tėvai neužmiršta ir savo pomėgių. Savaitgalis skiriamas šeimai (pavyzdžiui, apsilankymas renginiuose kartu, stalo žaidimai vakarais, trumpos išvykos). Vaikas  laikomas pilnavertiškai atsakingu ir jam leidžiama asmeniškai priimti sprendimus. Tėvai karjeristai, siekia geros finansinės padėties šeimoje. Šį šeimos modelį galima pavadinti „brangiu.“

Maksimalių rezultatų siekiantys. Šeima, kurios nariai perfekcionistai. Tėvai tikisi ir nori, kad vaikai būtų geriausi visose srityse, orientuojasi tik į maksimalų rezultatą. Gali būti, kad tėvai sunkiai susikūrė gerą finansinę padėtį, todėl nori, jog atžalos nuo pat mažens taptų geriausiai ir nematytų gyvenime vargo…

Protestuojanti. Tėvai „eina“ prieš nusistovėjusią sistemą. Šiam modeliui priklauso metalistai, rokeriai, menininkai ir pan. Jie vaikams suteikia laisvę, pabrėžia asmenybės svarbą. Vaikai laikomi savarankiškomis asmenybėmis. Mokyklos su uniformomis? Tikrai ne! Protestuojanti šeima nesilaiko standartų ir nemėgsta būti eiliniais.

Hipsteriai. Nekontroliuoja vaikų, jie leidžia elgtis taip, kaip vaikas nori. Taip duoda laisvę ir nepriklausomybę. Vaikai ir tėvai vienas kitą laiko draugu, lygiaverčiu. Hipsteriai tėvai pasižymi savirealizacijos aukštinimu, kūrybos skatinimu. Tokio modelio šeimos skatina vegetarizmą, žaliavalgystę ir pan. Hipsterių subkultūra išplitusi Europoje ir Amerikoje.

Nomadai. Vienu žodžiu apibūdinant – klajokliai. Keičia gyvenamas vietas, keliauja ir visa tai jiems yra normalu. Juos varžo priklausomybė vienai aplinkai, todėl pastovumas ne jiems. Ūgtelėję vaikai gali priešintis įsišaknijusiam šeimos modeliui, bet nomadai tėvai pabrėžia laisvę ir leidžia  vaikams rinktis. Šitoks modelis paplitęs Europoje, Amerikoje.

NEET‘ai. Tėvai ir vaikai nedirbantys, nesimokantys. Šeimai neaktualu asmeninis tobulėjimas. Tokios šeimos dažniausiai išlaikomos valstybės, gauna paramą. Šis modelis populiarus Junginėje Karalystėje, kur ši sąvoka pirmą kartą pritaikyta  jaunimui (NEET – angl. „Not in Education, Employment, or Training“)

„Hikkimori.“ Šeimos gyvenančios tarsi virtualiame pasaulyje. Tėvai visiškai priklausomi nuo kompiuterio, žaidimų ir nesidomi vaikų gyvenimu. Todėl, vaikams taip pat išsivysto priklausomybė. Modelis ypač išplitęs Japonijoje.

Šeimos modelis dažniausiai persiduoda vaikams ir daro įtaką jų pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui. Žinoma,  vaikas gali sukurti savo šeimą pagal kitokį modelį. Be to, vaikai savo aplinkoje sutinka įvairių asmenybių ir pagal tai sąmoningai nusprendžia, ko jie nori ateityje. Kiekvienas modelis turi savo privalumų ir trūkumų, tad eksperimentuokite ir rinkitės, kas jums labiausiai tinka.

Parengta pagal psichologą Tomą Lagūnavičių.            

Tekstas: Živilė Milerytė

 


Sociumo industrija prasideda internete

Visais laikais, visų visuomenių sanklodose valdžios galia slypėjo informacijoje. Valdovai ir dvasininkija turėjo žinių, nepasiekiamų masėms, todėl galėjo jas valdyti. Dabar iš dalies autoritetų nebeliko, bet žinių ir informacijos svarba išaugo tūkstanteriopai. Tai kas mus valdo?

Šiuolaikinės postmodernios visuomenės galia taip pat yra informacija, tik globaliame pasaulyje valdovais tapo media kanalai. Ketvirtoji technologijų revoliucija žmonijos istorijoje apvertė individo sąmonę aukštyn kojomis, o A. Enšteino laiko realiatyvumo teoriją kiekvienas jaučiame fiziškai – sparti technologijų kaita, moksliniai eksperimentai ir atradimai  fantastiką pavertė realybe. Modernus žmogus susidvejino: dažnai jis gyvena ir virtualiame pasaulyje. Kokie pavojai kyla postmatricinei asmenybei  kaip sociumo nariui? Kaip jis konstruoja savo „aš“ ir projektuoja ateitį? Dabartinė mokykla ir šeima formuoja ateities visuomenės standartus savo pavyzdžiu pasąmoningai teigdamos vaikams, kokį įvaizdį jie turėtų susikurti ir kokią elgseną privalės perimti suaugę.

Nuotrauka: karolina Černevičienė

Nuotrauka: Karolina Černevičienė

Skaityti daugiau »


Liberali mokykla lygiuojasi į verslą

Postmodernioje laisvoje įvairialypėje visuomenėje kiekviename žingsnyje ir kiekvieną valandą iškyla alternatyvos, o žmogus turi nuolat rinktis. Tėvai renka vaikams mokyklas, tik ar yra vienos geros mokyklos koncepcija? Tikrai ne. Psichologas, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius suskaičiavo virš 98 įvairiausių mokyklos modelių. Visi jie turi teisę egzistuoti, ir tai puiku. Jie savaip panašūs ir savaip  skirtingi. Vienas jų – liberali mokykla, orientuota į verslą. Joje gyvena vaikai (atkreipkite dėmesį – gyvena, o ne ruošiasi gyvenimui!). Kuo ypatinga liberali mokykla, kokie jos išskirtinumai? Kokios ateities perspektyvos atsiveria jos absolventams?

14876419_985004494942247_7939516523198947006_o

Skaityti daugiau »


Kiek kainuoja malonumai postmodernioje visuomenėje?

Kokį vaiką norime suformuoti, skatindami jį lankyti įvairius būrelius? Neteisingas požiūris yra tas, kad mokiniams neformalusis švietimas turi teikti malonumą, tenkinti jo poreikius. Ne. Tai absoliučiai klaidinga nuomonė. Papildoma veikla po pamokų kiekvienam mokiniui turi duoti naudos. Tai investicija į vaiko ateitį.
Psichologas Tomas Lagūnavičius teigia, jog neformalusis ugdymas visais būdais turi lavinti vaiko meistriškumą, ruošti jį karjerai ir išmokyti konkuruoti globalioje rinkoje. Kodėl ir kaip reikia siekti meistriškumo? Kaip užauginti vaiką – lyderį? „Viskas labai paprasta“, – sako T. Lagūnavičius ir pateikia kelias sėkmingo kelio gaires, kurios turi būti aiškios tėvams ir kiekvienam vaikui jau ketvirtais penktais jo gyvenimo metais.

pexels-photo-179908

Skaityti daugiau »


Kalbėkim atvirai: mokytis neverta!

Visiems iki gyvo kaulo įgrisęs šūkis – mokytis visą  gyvenimą – pasenęs. Kodėl? Nes mokaisi ilgai ir nematai rezultato, atsiranda nepasitikėjimas savimi. Bet ką daryti, juk gresia egzaminai! Išduosiu tau kelias paslaptis…

1.Tiek vaikus, tiek suaugusius reikia išmokyti mokytis greitai ir efektyviai. Tada sumažėja nerimas, dingsta egzamino/ atsiskaitymo baimė. Nes žmogus žino, kad žino. Jam ramu.

2.Greitai ir lengvai išmoksti  –  gerai išlaikai egzaminą, gauni pozityvų vertinimą. Tampi sėkmingu žmogumi.

3.Greitai išmoksti to, ko tau reikia, tobulini žinias, įgūdžius. Kasdieniai aukšti pasiekimai džiugina visus – gerėja šeimos mikroklimatas. Tai puiki smurto prevencija, nes nesėkmingas vaikas/ sutuoktinis tai nepateisinti lūkesčiai. O nepateisinti lūkesčiai visada provokuoja žodinę, vėliau fizinę agresiją.

DSC06623

Skaityti daugiau »


Kitoks nuotolinis mokymasis

Sparčiai tobulėjant informacinėns ir komunikacinėms technologijoms šiuolaikinės  nuolat kintančios ir besimokančios visuomenės vienu iš švietimo prioritetų tapo  nuotolinis mokymasis (angl. distance learning). „Tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, vyksta ir  mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT)“, – rašoma Lietuvos respublikos Švietimo ir mokymo ministerijos tinklalapyje.  Tokiu būdu  išsiplečia galimybės įsigyti išsilavinimą efektyviai, sistemingai, produktyviai, mažiausiomis laiko sąnaudomis. Nuotolinis mokymasis įgalina besimokantįjį plačiau ir lanksčiau įsisavinti mokomąją medžiagą, skatina jį tęsti mokymąsi visą gyvenimą, o mokytojui suteikia galimybių ieškoti ir pritaikyti naujausius mokymosi metodus ir formas. Tai veiksmingas būdas skatinti  anksti iš švietimo sistemos iškritusius asmenis (nebaigusius pagrindinio ar vidurinio ugdymo) tęsti mokymąsi ir įgyti brandos atestatą. Nuotolinio mokymosi sistema ypač aktuali ir veiksminga dirbantiems arba turintiems mokymosi sunkumų (greitai išsiblaško, lėčiau suvokia naują informaciją ir pan.), taip pat daug keliaujantiems (siekiantiems karjeros sporte, muzikoje ar mene), besigydantiems  ligoninėje ar sanatorijoje;  labai gabiems arba, atvirkščiai, turintiems  specifinių psichologinių bendravimo problemų ir kt.

pexels-photo-450276

Skaityti daugiau »


Kiek galima žeminti mokytoją?!

Aktuali problema šiandien yra ta, kad mokytoją  ir jo pamokas vertina visi, kas netingi, kam priklauso ir kam ne – tėvai, mokiniai, administracija… Daug rašoma ir diskutuojama apie tai, kas yra gera pamoka? O kaip galima įvertinti pedagogo darbą objektyviai, jo nepažeminus ? Gerai blogai – teisingai neteisingai… įvairiausios subjektyvios nuomonės ir vertinimai žeidžia mokytoją, daro jį pajuokos objektu. Kyla konfliktai, įtampa mokykloje.

Psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius teigia, kad mokytojo ir  jo pamokos negalima vertinti kokybiškai, t.y. subjektyviai, negalima „būdvardžiuotis“: neteisinga, negerai, gražiai… Mokytojo darbas turi būti vertinamas kiekybiškai, pagal subalansuotą vadybos sistemą, t.y. vertinimas turi  objektyvius kriterijus, jis turi būti  pamatuotas kiekybiškai. Psichologas pateikia kiekybinio vertinimo rodiklių normas pagal 4 kriterijus.

writing-notes-idea-conference

Skaityti daugiau »


5 argumentai, kodėl neverta tikėti pasąmonės galia

Apie mus rašo: 15min.lt ir delfi.lt

Knygynuose lentynos lūžta nuo motyvacinių knygų, internete plinta internetinės transliacijos („webinarai“) pasakojantys apie paslaptingus sėkmės receptus, socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių prisistato gyvenimo mokytojais… O ką daro gyvenimu nusivylę ar sėkmės recepto neatradę žmonės? Jie moka pinigus už tai, kad pritraukti prie savęs sėkmę.

Tačiau ar gali „dienos citata įkvėpimui“, laimės ritualai ir milijonierių rašytinė motyvacija, padėti pasiekti tikslų? Ar žodžiai „tu gali“ padeda sukurti pirmąjį verslą? Ar verta tikėti pasąmonės galia, apie kurią taip plačiai kalbama?

Šiandien žmonėms trūksta išlavinto mokslinio mąstymo, nes dauguma paskendę savo iliuzijose. Pateikiame 5 magiško mąstymo trūkumus, kuriuos pristato psichologas, Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

DSC05285

Skaityti daugiau »


Su meile bibliotekoms!

Knygos niekur nesislepia, niekad nenueis nuo arenos, niekur neišnyks. Kodėl? Todėl kad knyga yra pagrindinis kultūros informacijos šaltinis, intelektinis paveldas. Tau belieka ištiesti ranką, paimti ją ir perskaityti. Klausi, kur? Knygynuose  brangu, neįpirksiu, sakai. Nueik į biblioteką, ten jų yra galybė ir įvairiausio formato – nuo popierinių iki internetinių. Bet popierinės yra tikros – realios, kurias gali pajusti visais netobulais žmogiškais pojūčiais – matyti, liesti, užuosti…

Šitas malonumas – skaityti knygą – vis retesnis tampa žmogaus gyvenime. Beprotiškai lekiančiame pasaulyje dažnai pamirštame kelią į biblioteką. Todėl norėdami pagerbti nematomą knygų saugotojų darbą paruošėme Kauno bibliotekoms – rankų darbo dovanas. Kauno jaunimo mokyklos mokiniai, padedami keramikos mokytojos Loretos Kvietkauskienės, lipdė molinius suvenyrus, kurie, kaip  mūsų padėkos ženklas, iškeliaus į bibliotekas.

Norime atkreipti visuomenės dėmesį į bibliotekas, kaip į kultūros centrus, kuriuose ne tik skaitoma, bet ir mokomasi, bendraujama, diskutuojama. Mokinių pagaminti suvenyrai – simbolinė dovana, nes tiek biblioteka, tiek molio statulėlės  asocijuojasi su darbu ir išmintimi.

Tekstas: Živilė Milerytė ir Rita Kaučikienė

Nuotraukos: Karolina Černevičienė ir Saulius Černevičius

DSC08447 DSC08411 DSC08434 DSC08451


Ar švietimo sistema užmiršo kultūrą?

Matydami didelę atskirtį tarp švietimo ir kultūros, ieškojome problemos sprendimo ir įkūrėme  sociakultūrinį mokslinį tiriamąjį centrą Kaune. Centras sujungia švietimą ir kultūrą į vieną instituciją, kurios tikslas – išmokyti kūrybos technikos, formuoti aukštąją kultūrą Lietuvoje.

Švietimas ir  kultūra privalo būti neišskiriamos sąvokos, tarpininkauti viena su kita: „Švietimas yra labai naudingas kultūrai suteikiant kūrybos technologijas ir išmokimo metodus“, – sako Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius. Dabartinės švietimo programos nesuteikia kūrybos technikos įgūdžių.

aaa (4)

Skaityti daugiau »


2017 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Rgp    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930  
Partneriai